mandras

mañdras, -à adj. (4) 1. išdidus: Jis labai mañdras – nė su vienu nenori šnekėtis Mrj. Šių laikų mergelės per daug mandros Smn. Mandras, net užsimerkęs šneka LTR(Lp). Mandra kaip šarka PPr382. Mandras kaip pelkės ponaitis LTR. Esi mandras kap gaidys ant aruodo KrvP(Mrk). ^ Katras didesnis, tas ir mandresnis LTR(Grk). Kožnas gaidys ant savo mėšlyno mandras LTR. 2. gudrus: Ans turėjo tris sūnus: tie du buvo mandri, o viens buvo durnas LTR. Kelmės pardavėjas labai mandras – jo neprigausi Klm. Nebūk jau tokis mañdras, o kito nestatyk durnu Lp. Oi tu, kiškeli, mandrasai žvėreli, ar nematei bernelio keleliu jojančio? NS1001.

mandraĩ adv.: O Vilius mato, kad Grėtė jau viską žino, nors jis buvo manęs taip mandrai visa nuslėpti I.Simon.

3. puošnus, prašmatnus, prabangus: Kai man senai, tai ir labai mandri tufliai Krd. Pastatė tas vaikas ciesoriui ir ciesorienei mandresnį ir gražesnį palocių, kap jis pats gyvena LB248. 4. geras, žymus: Nepirkie, tėveli, brangių suknelių, nerinkit, broliukai, mandrų kraučiukų LB96. 5. linksmas, gyvas, judrus: Oi tu, strazdeli, mandras paukšteli! JD583. Kaip prigirdžiau, da gražesnis, kaip užsėdau, da mandresnis – josiu pas mergelę JV483. Žirgelis mañdras žemelę kasa Dkš.